literatūros žurnalas

Samuel Beckett. Dvi pjesės

2009 m. Nr. 1 

Iš angliško ir prancūziško originalo vertė Saulius Repečka

Katastrofa

Pjesė parašyta prancūziškai 1982 m. Tais pačiais metais pirmą kartą inscenizuota Avinjono festivalyje. Pirmą kartą paskelbta angliškai 1984 m. Londone (išleido leidykla „Faber and Faber“).

Režisierius (R)
Jo padėjėja (P)
Pagrindinio vaidmens atlikėjas (A)
Lukas, apšvietėjas, už scenos (L) 

Repeticija. Baigiama tobulinti paskutinė veiksmo dalis. Scena tuščia. A ir L ką tik sureguliavo šviesas, R ką tik atvyko.

R sėdi fotelyje, žiūrovų salės apačioje, kairėje. Kailinis apsiaustas. Priderinta kailinė kepurė. Amžius ir išvaizda – nesvarbu.

P stovi šalia jo. Balta palaidinė. Plika galva. Už ausies – pieštukas. Amžius ir išvaizda – nesvarbu.

A stovi scenos viduryje ant 40 cm aukščio juodo kubo. Juoda plačiakraštė skrybėlė. Juodas, kulkšnis siekiantis chalatas. Basos kojos. Galva nulenkta. Rankos kišenėse. Amžius ir išvaizda – nesvarbu.

R ir P susimąstę žvelgia į A. Ilga pauzė.

P. (galiausiai). Ar tau patinka, kaip jis atrodo?

R. Pusėtinai. (Pauzė) O kam tas postamentas?

P. Kad iš parterio būtų matyti kojos.

Pauzė

R. O kam ta skrybėlė?

P. Kad pridengtų veidą.

Pauzė

R. O kam tas chalatas?

P. Kad jis būtų visas juodas.

Pauzė

R. O ką jis vilki po chalatu? (P žengia link A) Pasakyk. (P sustoja)

P. Naktinius baltinius.

R. Kokios spalvos?

P. Pelenų.

R išsitraukia cigarą

R. Ugnies. (P grįžta, pridega cigarą ir ramiai stovi. R rūko). O kaip atrodo makaulė?

P. Juk esi matęs.

R. Pamiršau. (P žengia link A) Pasakyk.

P sustoja

P. Nupešiota. Styro keli kuokštai.

R. Spalva?

P. Pelenų.

Pauzė

R. O kodėl rankos kišenėse?

P. Kad jis būtų visas juodas.

R. Nereikia.

P. Pasižymėsiu. (Išsitraukia bloknotą, paima pieštuką, rašo) Rankos matomos.

Ji pasideda bloknotą ir už ausies vėl užsikiša pieštuką

R. O kaip jos atrodo? (P sutrinka. Irzliai) Rankos, kaip jos atrodo?

P. Juk esi matęs.

R. Pamiršau.

P. Sutrauktos. Pluoštinė degeneracija1.

R. Kaip letenos su nagais?

P. Jei taip patinka.

R. Du nagai?

P. Jei kumščiai nesugniaužti.

R. Nereikia.

P. Pasižymėsiu. (Išsitraukia bloknotą, paima pieštuką, rašo) Rankos suglebusios.

Ji pasideda bloknotą ir už ausies vėl užsikiša pieštuką

R. Ugnies. (P grįžta, iš naujo pridega cigarą ir ramiai stovi. R rūko) Ką gi. Pažiūrėkime. (P sutrinka. Irzliai) Pajudėk. Nuvilk chalatą. (Pažvelgia į chronometrą) Paskubėk, man tuoj komiteto posėdis.

P prieina prie A, nuvelka chalatą.

A nesipriešina, nereaguoja. P atsitraukia laikydama chalatą rankoje. A stovi su sena pilka pižama, nulenkęs galvą, sugniaužęs kumščius. Pauzė

P. Ar tau labiau patinka be chalato? (Pauzė) Jis dreba.

R. Ne šitaip. Skrybėlę.

P prieina, nuima skrybėlę, laikydama ją rankoje atsitraukia. Pauzė

P. Ar tau patinka kiaušas?

R. Reikia pabaltinti.

P. Pasižymėsiu. (Išsitraukia bloknotą, paima pieštuką, rašo) Pabaltinti kiaušą.

Ji pasideda bloknotą ir už ausies vėl užsikiša pieštuką

R. Rankos. (P sutrinka. Irzliai) Kumščius. Pajudėk. (P prieina, atgniaužia kumščius, atsitraukia atgal) Ir pabaltink.

P. Pasižymėsiu. (Išsitraukia bloknotą, paima pieštuką, rašo) Pabaltinti rankas.

Ji pasideda bloknotą ir už ausies vėl užsikiša pieštuką. Jiedu susimąstę žvelgia į A.

R. (galiausiai). Kažkas negerai. (Sunerimęs) Kas gi negerai?

P. (droviai). O ką, jei mes… mes jas… sunertume?

R. Pamėginsi – nepagadinsi. (P prieina, suneria rankas, atsitraukia) Aukščiau. (P prieina, pakelia rankas iki juosmens, atsitraukia) Dar aukščiau. (P prieina ir pakelia sujungtas rankas iki krūtinės) Stop! (P atsitraukia) Dabar gerai. Tinka. Ugnies.

P grįžta, iš naujo pridega cigarą ir ramiai stovi. R rūko

P. Jis dreba.

R. Vargšelis.

Pauzė

P. (droviai). O ką, jei mažytį… mažytį… raiščiuką ant burnos?

R. (pasipiktinęs)2. Dėl Dievo!3 Tikra tiesioginių paaiškinimų manija! Visi taškai ant „i“ per amžius amžinuosius! Mažytis raiščiukas! Dėl Dievo!

P. Ar jis tikrai nieko nepasakys?

R. Nė necyptelės. (Pažvelgia į chronometrą) Pats metas. Einu, pažiūrėsiu, kaip atrodo iš salės.

R išeina, jis daugiau nebepasirodys. P sudrimba į krėslą, bet, vos atsisėdusi, vėl pašoka ant kojų, išsitraukia skudurą, energingai patrina kėdę ir atlošą, numeta skudurą ir vėl atsisėda. Pauzė

R. (iš toliau, graudžiai). Nematau kojų pirštų. (Irzliai) Sėdžiu pirmoje parterio eilėje ir nematau kojų pirštų.

P. (keldamasi). Pasižymėsiu. (Išsitraukia bloknotą, paima pieštuką, rašo) Pakelti pjedestalą.

R. Šiek tiek matyti veidas.

P. Pasižymėsiu. (Išsitraukia bloknotą, paima pieštuką, rašo)

R. Palenk galvą. (P sutrinka. Irzliai) Pajudėk. Palenk jam galvą. (P padeda bloknotą ir pieštuką, prieina prie A, labiau palenkia galvą, atsitraukia) Dar mažumėlę. (P prieina ir dar palenkia galvą) Stop! (P pasitraukia) Puiku. Tinka. (Pauzė) Trūksta nuogumo.

P. Pasižymėsiu.

Išsitraukia bloknotą, paima pieštuką, rašo

R. Pasijudink! Pasijudink! (P padeda bloknotą, prieina prie A ir neryžtingai stovi) Apnuogink kaklą. (P atsega viršutines sagas, praskleidžia drabužį, atsitraukia) Kojas. Blauzdas. (P prieina, iki kelio atraitoja vieną kelnių klešnę, atsitraukia) Kitą. (P atraitoja kitą klešnę, atsitraukia) Aukščiau. Kad būtų matyti keliai. (P prieina, atraitoja abi klešnes virš kelių, atsitraukia) Ir pabaltink.

P. Pasižymėsiu. (Išsitraukia bloknotą, paima pieštuką, rašo) Pabaltinti visą kūną.

R. Tinka. Ar Lukas čia?

P. (šaukia). Lukai! (Pauzė. Garsiau) Lukai!

LUKAS (už scenos, iš toli). Ateinu. (Pauzė. Arčiau) Kas dar nutiko?

P. Lukas čia.

R. Tegu užtemdo sceną.

LUKAS. Ką?

P perduoda jam nurodymą techniniais terminais. Užgęsta šviesa, apšviečianti A kūną. Lieka apšviesta tik galva4. Ilga pauzė

R. Gražu pažiūrėti.

Pauzė

P. (droviai). O ką, jei… jei jis… pakeltų galvą… akimirką… ir parodytų veidą… tik akimirką.

R. Dėl Dievo! Ką dar sugalvosi? Kad pakeltų galvą? Kur, tavo manymu, mes esame? Patagonijoje? Kad pakeltų galvą? Dėl Dievo!5 (Pauzė) Gerai. Štai mūsų katastrofa. Mums pavyko. Na, pakartojam, ir aš dingstu.

P. (kreipdamasi į L). Pakartojam ir jis dingsta.

A kūną nušviečia šviesa. Pauzė. Pamažu nušvinta visa scena

R. Stop! (Pauzė) Dabar… gesinam. (Scena užtemsta. Pauzė. Išblėsta apšviečianti kūną šviesa. Lieka apšviesta tik galva. Ilga pauzė) Nuostabu! Visi kaip pašėlę pašoks ant kojų. Girdžiu iš čia.

Pauzė. Tolumoje griaudi plojimai, A pakelia galvą, įbeda akis į žiūrovų salę. Aplodismentai aprimsta, nutyla.

Ilga pauzė.

Veidą apšviečianti šviesa išblėsta


Kas kur

Pjesės premjera įvyko Haroldo Clurmano teatre, Niujorke, 1983 m. liepos 15 d. Kūrinys pirmą kartą paskelbtas 1984 m. Londone (išleido leidykla „Faber and Faber“).

BAMAS
BEMAS
BIMAS
BOMAS
Bamo balsas (B)

Pastaba. Veikėjai – kuo panašesni vieni į kitus.
Toks pats ilgas pilkas apsiaustas.
Tokie patys ilgi žili plaukai.
B – nedidelio megafono pavidalo, galvos lygyje

Veiksmo aikštelė (A): 3 m x 2 m matmenų stačiakampis, blausiai apšviestas, gaubiamas šešėlio, žvelgiant iš žiūrovų salės, dešinėje. Avanscena – kairėje, blausiai apšviesta, gaubiama šešėlio, joje stovi B.

Visur tamsu.

B nušviečia šviesa.

Pauzė

B. Mūsų teliko penki.
Tarsi tebebūtume dabartyj.
Pavasaris.
Laikas eina.
Iš pradžių be žodžių.
Įjungiu.

A nušvinta. Bamas, iškėlęs galvą, pozicijoje 3, Bomas, nuleidęs galvą, pozicijoje 1.

Pauzė

Negerai.
Išjungiu.

Šviesa aikštelėje užgęsta

Pradedu iš naujo.
Mūsų teliko penki.
Pavasaris.
Laikas eina.
Iš pradžių be žodžių.
Įjungiu.

A nušvinta. Bamas vienas, iškėlęs galvą, pozicijoje 3.

Pauzė

Gerai.
Aš vienas.
Pavasaris.
Laikas eina.
Iš pradžių be žodžių.
Pagaliau pasirodo BOMAS.
Vėl pasirodo.

Bomas įeina pro Š, nuleidęs galvą sustoja pozicijoje 1.

Pauzė

Bimas įeina pro R, iškėlęs galvą sustoja pozicijoje 2.

Pauzė

Bimas išeina pro R, Bomas nuseka įkandin jo.

Pauzė

Bimas įeina pro R, nuleidęs galvą sustoja pozicijoje 2.

Pauzė

Bemas įeina pro Š, iškėlęs galvą sustoja pozicijoje 1.

Pauzė

Bemas išeina pro Š, Bimas nuseka įkandin jo.

Pauzė

Bemas įeina pro Š, nuleidęs galvą sustoja pozicijoje 1.

Pauzė

Bamas išeina pro V, Bemas nuseka įkandin jo.

Pauzė

Bamas įeina pro V, nuleidęs galvą sustoja pozicijoje 3.

Pauzė

Gerai.
Išjungiu.

Šviesa aikštelėje užgęsta

Pradedu iš naujo.
Mūsų teliko penki.
Pavasaris.
Laikas eina.
Įjungiu.

A nušvinta. Bamas vienas, iškėlęs galvą, pozicijoje 3.

Pauzė

Gerai.
Aš vienas.
Pavasaris.
Laikas eina.
O dabar su žodžiais.
Pagaliau pasirodo BOMAS.
Vėl pasirodo.

Bomas įeina pro Š, nuleidęs galvą sustoja pozicijoje 1

BAMAS. Na?
BOMAS (visą laiką nuleidęs galvą). Nieko.
BAMAS. Ar jis nieko nepasakė?
BOMAS. Ne.
BAMAS. Ar iškaršei jam kailį?
BOMAS. Taip.
BAMAS. Ir jis nieko nepasakė?
BOMAS. Ne.
BAMAS. Ar jis verkė?
BOMAS. Taip.
BAMAS. Šaukė?
BOMAS. Taip.
BAMAS. Meldė pasigailėti?
BOMAS. Taip.
BAMAS. Bet nieko nepasakė?
BOMAS. Ne.
B. Negerai.

Pradedu iš naujo.

BAMAS. Na?
BOMAS. Nieko.
BAMAS. Ar iškaršei jam kailį?
BOMAS. Taip.
BAMAS. Ir jis nieko nepasakė?
BOMAS. Ne.
BAMAS. Ar jis verkė?
BOMAS. Taip.
BAMAS. Šaukė?
BOMAS. Taip.
BAMAS. Meldė pasigailėti?
BOMAS. Taip.
BAMAS. Bet nieko nepasakė?
BOMAS. Ne.
BAMAS. Tai kodėl lioveisi?
BOMAS. Jis apalpo.
BAMAS. Ir tu jo neatgaivinai?
BOMAS. Mėginau.
BAMAS. Na?
BOMAS. Man nepavyko.

Pauzė

BAMAS. Melas. (Pauzė) Jis tau tai pasakė. (Pauzė) Prisipažink, kad jis tau tai pasakė. (Pauzė) Tau bus karšiamas kailis, kol prisipažinsi.
B. Gerai.

Pagaliau pasirodo Bimas.

Bimas įeina pro R, iškėlęs galvą sustoja pozicijoje 2

BAMAS (Bimui). Ar tu laisvas?
BIMAS. Taip.
BAMAS. Veskis jį ir karšk jam kailį, kol prisipažins.
BIMAS. O ką jis turi prisipažinti?
BAMAS. Kad jis jam tai pasakė.
BIMAS. Ir viskas?

B. Negerai.
Pradedu iš naujo.
BAMAS. Veskis jį ir karšk jam kailį, kol prisipažins.
BIMAS. O ką jis turi prisipažinti?
BAMAS. Kad jis jam tai pasakė.
BAMAS. Ir ką.
B. Gerai.
BIMAS. Ir viskas?
BAMAS. Taip.
BIMAS. Tada liautis?
BAMAS. Taip.
BIMAS. Gerai. (Bomui) Eime.

Bimas išeina pro R, Bomas nuseka įkandin jo

B. Gerai.
Aš vienas.
Vasara.
Laikas eina.
Pagaliau pasirodo Bimas…
Vėl pasirodo.

Bimas įeina pro R, nuleidęs galvą sustoja pozicijoje 2

BAMAS. Na?
BIMAS. (Visą laiką nuleidęs galvą) Nieko.
BAMAS. Ar jis to nepasakė?
BIMAS. Ne.
BAMAS. Ar iškaršei jam kailį?
BIMAS. Taip.
BIMAS. Ne.
B. Negerai.
Pradedu iš naujo.
BAMAS. Na?
BIMAS. Nieko.
BAMAS. Ar jis nepasakė kur?
B. Gerai.
BIMAS. Kur?
B. Ak!
BAMAS. Kur.
BIMAS. Ne.
BAMAS. Ar iškaršei jam kailį?
BIMAS. Taip.
BAMAS. Ir jis nepasakė kur?
BIMAS. Ne.
BAMAS. Ar jis verkė?
BIMAS. Taip.
BAMAS. Šaukė?
BIMAS. Taip.
BAMAS. Meldė pasigailėti?
BIMAS. Taip.
BAMAS. Bet nepasakė kur?
BIMAS. Ne.
BAMAS. Tai kodėl lioveisi?
BIMAS. Jis apalpo.
BAMAS. Ir tu jo neatgaivinai?
BIMAS. Mėginau.
BAMAS. Na?
BIMAS. Man nepavyko.

Pauzė

BAMAS. Melas. (Pauzė) Jis tau pasakė kur. (Pauzė) Prisipažink, kad jis tau pasakė kur. (Pauzė) Tau bus karšiamas kailis, kol prisipažinsi.
B. Gerai.

Pagaliau pasirodo Bemas.

Bemas įeina pro Š, iškėlęs galvą sustoja pozicijoje 1

BAMAS (Bemui). Ar tu laisvas?
BAMAS. Veskis jį ir karšk jam kailį, kol prisipažins.
BEMAS. O ką jis turi prisipažinti?
BAMAS. Kad jis jam pasakė kur.
B. Negerai.
Pradedu iš naujo.
BAMAS. Veskis jį ir karšk jam kailį, kol prisipažins.
BEMAS. O ką jis turi prisipažinti?
BAMAS. Kad jis jam pasakė kur.
BEMAS. Ir viskas?
BAMAS. Ir kur.
B. Gerai.
BEMAS. Ir viskas?
BAMAS. Taip.
BEMAS. Tada liautis?

BAMAS. Taip.
BEMAS. Gerai. (Bimui) Eime.

Bemas išeina pro Š, Bimas nuseka įkandin jo

B. Gerai.
Aš vienas.
Ruduo.
Laikas eina.
Pagaliau pasirodo Bemas.
Vėl pasirodo.

BAMAS. Na?
BEMAS (visą laiką nuleidęs galvą). Nieko.
BAMAS. Ar jis nepasakė kur?
BEMAS. Ne.
B. Ir taip toliau.
BAMAS. Meluoji. (Pauzė) Jis tau pasakė kur. (Pauzė) Prisipažink, kad jis tau pasakė kur. (Pauzė) Tau bus karšiamas kailis, kol prisipažinsi.
BEMAS. O ką aš turiu prisipažinti?
BAMAS. Kad jis tau pasakė kur.
BEMAS. Ir viskas?
BAMAS. Ir kur.
BEMAS. Ir viskas?
BAMAS. Taip.
BEMAS. Tada liautis?
BAMAS. Taip. Eime.

Bamas išeina pro V, Bemas nuseka įkandin jo

B. Gerai.
Žiema.
Laikas eina.
Pagaliau pasirodau aš.
Vėl pasirodau.

Bemas įeina pro V, nuleidęs galvą sustoja pozicijoje 3

B. Gerai.
Aš vienas.
Žiema.
Tarsi tebebūčiau dabartyj.
Jokios kelionės.
Laikas eina.
Štai ir viskas.
Supraskit, kas galit.
Išjungiu.

Šviesa aikštelėje užgęsta.

Pauzė.

Užgęsta šviesa, apšviečianti B.


1 Pranc. var. „Djuputreno liga“ (t. y. fiksuota fleksinė rankos kontraktūra – pirštai prilenkti prie delno).
2 Tik pranc. var.
3 Pranc. var.: „Kokia mintis!“
4 Pranc. vart. šis epizodas kiek kitoks: „R Tegu užtemdo šviesą. (P perduoda nurodymą techniniais terminais. Šviesa pamažu užgęsta. Lieka apšviestas tik A. P uždengia šešėlis) Kad būtų matyti tik galva. (P perduoda nurodymą techniniais terminais. A kūnas pamažu panyra į tamsą. Lieka apšviesta tik galva. Ilga pauzė) Gerai.“
5 Pranc. vart. frazė „Dėl Dievo!“ pakeista fraze „Kokia idėja!“.

Thomas De Quincey. Anglo opijaus mėgėjo išpažintis

2019 m. Nr. 4 / Iš anglų k. vertė Saulius Repečka / Thomas De Quincey’is (1785–1859) – talentingas anglų žurnalistas, vertėjas ir eseistas, viešai prisipažinęs apie priklausomybę nuo opijaus buvo visuomenės negailestingai pasmerktas.

Verstinė poezija: dingusi ar vėl atrandama?

2017 m. Nr. 10 / Pokalbyje dalyvavo Kornelijus Platelis, Vladas Braziūnas, Marius Burokas, LRS leidyklos vyr. redaktorius, vertėjas Saulius Repečka, „Metų“ publicistikos skyriaus redaktorius Gediminas Kajėnas

William Shakespeare. Klaidų komedija

2012 m. Nr. 10 / Iš anglų k. vertė Saulius Repečka / „Klaidų komedija“ – vienas ankstyviausių W. Shakespeare’o kūrinių – sukurta apie 1594 m., pirmą kartą pastatyta tais pačiais metais Londone, išspausdinta tik 1623-iaisiais.

Jack Kerouac. Big Suras

2011 m. Nr. 7 / Iš anglų k. vertė Saulius Repečka / Nuo XX a. penktojo dešimtmečio pabaigos iki septintojo dešimtmečio pradžios Jackas Kerouacas (1922–1969) romanuose fiksavo ir apmąstė kone visus svarbiausius savo gyvenimo įvykius.

Eugène Ionesco. Rasti užrašai

2010 m. Nr. 4 / Iš prancūzų k. vertė Saulius Repečka / Šis straipsnis pirmąkart buvo paskelbtas 1971 m. sausio 21 d. laikrašty „Nouvelles literaires“. Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos E. Ionesco „Rasti užrašai“ įdomūs ne tik kaip „rasti“ seni žymaus prancūzų dramaturgo užrašai…

Jack Kerouac. Pabusk. Budos gyvenimas

2009 m. Nr. 11 / Iš anglų k. vertė Saulius Repečka / Jackas Kerouacas (1922–1989), išauklėtas griežtų katalikiškų pažiūrų motinos ir pats laikęs save kataliku, šeštojo XX a. dešimtmečio viduryje susižavėjo budizmu.