literatūros žurnalas

Mindaugas Peleckis. Nuliūdę nušvitę nuėję. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 7

Mindaugas Peleckis (1975–2023) – poetas, prozininkas, publicistas, religijos ir mitologijos tyrinėtojas – nespėjo išleisti jau parengtų dviejų knygų – studijos „Kalbų ekologija. Kalba ir žmogus XXI a.: poliglotai, nykstančios kalbos ir jų gaivintojai“ ir poezijos rinkinio „Nuliūdę nušvitę nuėję“. Iš pastarojo eilėraščių ir sudaryta ši pomirtinė publikacija. Rankraštyje liko ir pradėta eilėraščių knyga „Žmogus už brūkšnio“.

 


Niekio buhalterija

I
— bandžiau prisiminti, kiek veidų regėjau —
— kiek akių išvydau —
— ir kiek gyvybės gimime ir mirime —

II
— žodžius suprasti bandžiau —
— sudėlioti sakinius —
— paprašyti jais tylos bandžiau —

III
— mėginau perkurti fatumą —
— pergudrauti visatos žemėlapį —
— išmesti žalią saksofoną su slaptu kompasu —

IV
— bet po kiekvieno bandymo bėgti savin —
— atvykdavo tas pats Šarkų Ekspresas —
— su pirmu ir vieninteliu vagonu —

(…)
— ir kasryt nubusdavau vėl tame sapne —
— iš kurio išeidavau užmigdamas —
— veidai žadindavo mane vadindami save tikrove —


Imitacija

I
— laimingo gyvenimo imitacija —
— laikant rankoj saulę —
— vandeny žvelgiant į gyvatę —

II
— tylus triukšmingos minios klausymas —
— džiazo aidai ausyse —
— skruzdžių bėgiojimas rankomis —

III
— potvynių ir atoslūgių stebėjimas —
— vietoje paprasto išsimaudymo vandenyne —
— liovimasis bijoti ryklių —

IV
— lietaus mėgdžiojimas impresionistų paveiksluose —
— atspindžiai veidrodžiuose, kurie neturi pabaigos —
— liūtė, sėlinanti prie gazelės —

V
— varpo dūžiai elektros tinkle —
— vorų pasisveikinimas trumpam pakibus virš lovos —
— atsisakymas būti nelaimingam —

 


Lėtas

I
— sulėtinta energija —
— (o dar kitaip – materija) —
— šviesos spinduliu tą naktį atvyko pas mane —

II
— lėtai palietė plaukus —
— sušildė vilties iliuzija —
— priminė, kad kažkada bus vasara, kuri ir vėl lėtai dings —

III
— nei esantis, nei nesantis —
— šviesos spindulys —
— žaidė mano mintimis lėtai ir bandė įtikinti nušvisti —

IV
— ką jis norėjo pasakyti —
— nežinau —
— nes jis nekalbėjo jokia kalba —

V
— lyg skęstantis laivas —
— sniego ežere —
— šviesa lėtai atsisveikino —

 


Vasarvidžio dienos sapnas

Atjauta, arba mirtis

I
— mirties atveju man nieko nesakykit —
— nė nepriminkit, kad neva miriau ar išėjau —
— kad neturėjau sielos, dvasios ar nesu vėlė —

II
— užpildykit visus dokumentus, – tik taisyklingai —
— skaičiukai, duomenys patinka biurokratijai —
— dar vienas atvejis, statistika, ir – viskas —

III
— man Mokytojas sakė: aš nemirsiu —
— nemiršta tas, kuris nebuvo gimęs —
— todėl matysi kartais tu mane, pridūrė —

IV
— lengvumas po vasarvidžio lietaus —
— trumpiausią, viltį kuriančiąją naktį —
— slenkant smėliu, iš jūros į žvaigždžių nušviestą sapną —

V
— nėra gimimo ir mirties —
— nėra optimizmo ir pesimizmo —
— nėra meilės ir nemeilės, – man sako žvaigždės —

 


Pažvelk į nebylius

I
— pažvelk į meilę, kokia tai painiava —
— vienos dienos gėlė —
— romantikų viltis —

 

II
— pažvelk į neviltį, kokia joje tvarka —
— iš chaoso tave išnarpliojantis voras —
— grąžinantis į spindintį sėkmės pasaulį —

 

III
— pažvelk į dvasią, kokia ji žemiška —
— dausosna gimusi, ji dovanoja kūno gimtį —
— bet vos ja netiki, išsyk pranyksta —

IV
— pažvelk į tai, ko nežinai ir nežinosi —
— begalines visatos spirales, galaktikas —
— ir nebūtį, atskriejančią šviesa, į kitą nebūtį —

V
— pažvelk į nebylius, kiek daug pasako jie —
— išmok skaityti kalbą, kurios tu dar nemoki —
— ir, saulei nusileidus, sukalbėki maldą —

 


Kodėl tu mane sapnuoji?

I
— kodėl tu mane sapnuoji —
— paklausė ji kartą sapne —
— mano atsakymas buvo tyla —

II
— kodėl vis ateini pas mane —
— teiravosi ji kartą sapne —
— mano atsakymas buvo tyla —

III
— kodėl tu ilgiesi manęs —
— norėjo atsakymo ji viename iš sapnų —
— mano atsakymas buvo tyla —

IV
— kodėl neišeini iš sapnų į gyvenimą —
— kartą gėlė ji sapnui besibaigiant —
— mano atsakymas buvo tyla —

V
— tik po daugelio metų suvoksiu —
— kad ji buvo sapnas —
— ir aš buvau sapnas —

 


Vasara

Vasarai

I
— surask kitą raktą į vasarą —
— tai – ne džiaugsmas ir ne šviesa —
— tai – mirštanti kažkieno nuotaka —

II
— sugauk nepatirtą nuotaiką —
— kai nežinai, ar šypsotis, ar surimtėt —
— ir apsimesk, kad nesi apgautas kerų —

III
— patikėk bet kuriuo šarlatanu nuoširdžiai —
— įsileisk visą pasaulį į savo naivią širdį —
— vasara – tai iliuzija, kurioje tilpsim visi —

IV
— patrankų salvės po purpurine saule —
— kometos, pamiršusios tvarkaraščius —
— pasiilgusios mūsų okeanų —

V
— kiekvienais metais kartojasi vis kita vasara —
— ir kas rytą palaidojam vis kitą vakarą —
— neprarasdami nieko, nes nieko neturim —

Vainius Bakas. Nekviestieji sonetai

2024 m. Nr. 7 / Kas vakarą prie židinio jaukiau
Pro tavo delnus lapų gyslos švyti
Lyg klevo lapai – štai ir pasakiau
Ko niekad neturėjau pasakyti

Zita Mažeikaitė. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 7 / Lazdynas saugos nuo raganų,
šermukšnis – nuo piktų dvasių…
Kapinių žolės nešienauk –
mirusiųjų kraują paleisi.

Diana Paklonskaitė. Eilėraščiai apie molį

2024 m. Nr. 7 / duobutės
įspaudusios mano laiką
į tavo valandas

Ieva Rudžianskaitė. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 5–6 / keistai žeidžiantis tavo buvimas
tarytum neatpažintas žvėriukas –
matau jį bet negaliu ištarti

Alis Balbierius. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 5–6 / Ir plaukė tolyn su debesim ir lijo
Su lietumi žalias žalvario garsas

Julius Keleras. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 5–6 / moteris ant suoliuko ežero pakrantėj stebi
plaukiantį vyrą
vyras ant suoliuko ežero pakrantėje stebi
plaukiančią moterį

Jurgita Jasponytė. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 4 / esu savaitė kelio iki tavęs,
esu šlapias rudens miškas,
gelstantys lapai,

Viktoras Rudžianskas. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 4 / tarkim šis vakaras rožinis ir susimąstęs
ne susimąstęs netinka nes rožinis
tarkim svajoklis nedaug tik truputį liūdnokas

Erika Drungytė. Iš ciklo „Kaimo dienoraščiai“

2024 m. Nr. 4 / Rugpjūtį, stebėdami mus užliejantį
begalinį žvaigždynų konglomeratą
gaudėme burnas pražioję

Eglė Elena Murauskaitė. Iškvėpimai. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 3 / Eglė Elena Murauskaitė (g. 1986) yra Merilando universiteto vyriausioji mokslininkė, saugumo ekspertė, keturių monografijų ir daugybės akademinių straipsnių autorė, daugiau nei penkiolika metų tyrinėjanti…

Vytautas Stulpinas. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 3 / Neslėpk naktyje nieko.
Nei sausio, nei vienaties.
Nelabai kur paslėpsi.
Eisi ir eisi lyg apeivis

Gintaras Grajauskas. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 3 / Mes daug dirbame,
nes reikia išgelbėt pasaulį.
Mes diskutuojame
apie didžiojo blogio prigimtį.